Elta DB151 Manuale Utente Scaricare il pdf (Pagina 5)

Kitu žvilgsniu

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos

generalinis direktorius:

Kokia dar gali būti priemonė, jei ne bausti? Prašymai nušienauti, nero-

dyti apšepusios Lietuvos neveikia. Dirvonuojantys plotai kenkia ūkinin-

kaujantiesiems, piktžolių sėklos teršia dirbamus laukus. Vadinamieji

„sofos“ ūkininkai gauna tokias pat valstybines išmokas už tai, kad

nusišienauja turimas pievas, kaip ir tikri ūkininkai. Tai nėra teisinga

Pranciškus Šliužas, ūkininkas:

Apleista žemė yra gerai, nes ji kaupia jėgas. Vadinamoji žemės reforma

buvo ne reforma, o žemės padalijimas žmonėms, kuriems ji nėra pragy-

venimo šaltinis. Didžioji dalis tokių plotų liko neprižiūrimi, o dabar valdžia

nori bausti tuos, kuriems pati be reikalo išdalijo žemę. Žmogui, kuris,

tarkime, kadaise Kaune turėjo 5 arus, nebuvo galima kaime atmatuoti 50

hektarų

NUOMONĖ

„Sofos“ ūkininkai Neteisinga reforma

Bausti ar ne?

ELTA

Nr. 29

2011 m. rugpūčio 8–14 d.

MADA SKAITYTI

Ieškokite parduotuvėse

Prenumeruokite: www.ieva.lt, www.prenumerata.lt

Anot E. Raugalo, iki

krizės kaip puiki investicija

supirkti žemės plotai

šiandien virto

dirvonuojančiais laukais.

ELTA

E. Raugalas: ne žemė bloga – šeimininkai

Visoje Lietuvoje gausu apleistos žemės. Anot žemėtvarkininkų, didžiuosius Lietuvos miestus

praūžus krizei juosia dirvonuojančių plotų žiedai, bet priversti naudoti turimus plotus įrankių nėra.

Žemės ūkio ministerijos

(ŽŪM) duomenimis, 2009–

2010 metais dirvonuojančių,

nenaudojamų plotų Lietu-

voje buvo maždaug 400 tūkst.

ha. Tai maždaug dešimta-

dalis dirbamos žemės. Vis

dėlto, pasak ŽUM viceminis-

tro Edvardo Raugalo, apleis-

tos žemės sklypų mažėja.

Kas nutiko, kad atsirado tiek

daug apleistų žemės plotų,

ypač aplink didžiuosius šalies

miestus?

Daugiausia apleistų že-

mės plotų buvo 2009–2010

metais, kai šalį užklupo sun-

kmetis. Dabar jų mažėja. Da-

lis žemės apleista todėl, kad

ji nėra palanki ūkininkauti.

Sakoma, kad nėra blogos

žemės, yra prastas šeiminin-

kas, tačiau gerų ūkininkų

taip greitai nerasi.

Labai daug žemių buvo

supirkta tikintis, kad jas bus

galima parduoti. Ypač eko-

nomikos pakilimo metais.

Tada buvo manoma, kad

žemė – geriausia investicija.

Už žemės ūkio paskirties

plotus buvo mokama net

10–20 tūkst. litų už hektarą.

Per krizę žemes supirkusios

įmonės, investicijų bendro-

vės bankrutavo, žemės ati-

teko bankams, o šie neturi

padalinių, galinčių užsiimti

turima žeme.

Ypač dideli dirvonuojan-

tys plotai plyti aplink di-

džiuosius miestus, nes žemė

ten buvo perkama tikintis,

kad bus galima plėtoti pra-

monę, statyti mažaaukščius

gyvenamuosius namus.

Aplink Vilnių, Kauną yra

apleistų žemių žiedų. Daug

problemų kyla dėl sklypų,

esančių aplink Klaipėdą.

Čia išpirktų žemės plotų pa-

skirtis buvo pakeista. Dabar

žemė dirvonuoja, yra nenau-

dojama ir vargu ar kas nors

ten statys gyvenamuosius

namus dar artimiausius ke-

lerius metus.

Piniginės baudos apleistų že-

mių savininkams – neefektyvi

priemonė. Turintiesiems šimtus

hektarų labiau apsimoka mokėti

baudą nei šienauti dirvonus.

DINA SERGIJENKO

[email protected]

Bausti pradėjome prieš

kelerius metus. Augalų

apsaugos tarnyba nustato

dirvonuojančių plotų sa-

vininkus, juos baudžia.

Maksimali bauda – 500 litų.

Dažnai administracinės

išlaidos būna didesnės nei

surenkama pinigų. Be to,

tokio dydžio baudos bijo tik

turintieji mažai žemės, gal-

būt iš pašalpų gyvenantys

asmenys. Žmonėms, susipir-

kusiems žemes aplink mies-

tus, tokios baudos buvusios

nebuvusios.

Kartu su Finansų minis-

terija parengėme naują že-

mės apmokestinimo tvarką.

Iki šiol valstybinės žemės

nuomos mokestis buvo skai-

čiuojamas atsižvelgiant į

sklypo vidutinę rinkos vertę,

o žemės mokestis – atsižvel-

giant į nominalią vertę, kuri

neretai yra kur kas mažesnė

nei vidutinė rinkos vertė.

Nusprendėme mokesčius

skaičiuoti ne pagal šį rodi-

klį, o atsižvelgdami į sklypo

vidutinės rinkos vertę. Be to,

nuo 1,5 proc. iki 4 proc. padi-

dės žemės nuomos mokesčio

tarifas. Tiems, kurie žemę

naudos pagal paskirtį, bus

taikomi koeﬁcientai, maži-

nantys mokesčių naštą. Jei

sklypas bus apleistas, dirvo-

nuos, teks mokėti nemažus

mokesčius. Šią tvarką įve-

sime per trejus metus, su-

teikdami laiko žmonėms su-

sitvarkyti turimus sklypus.

Padidėjusi mokesčių bazė

nepasieks gyvenančiųjų

užsienyje arba tų, kurie didelius

plotus valdo dalinės nuosavybės

teisėmis. Be to, nemažai yra vals-

tybinių dirvonuojančių plotų.

Savininkus rasti iš tiesų

sunku. Žemė grąžinama visai

šeimai ir šeimos nariai valdo

ją kaip bendrą dalinę nuosa-

vybę.

Tais atvejais, kai tenka bausti

šeimos valdomų plotų savi-

ninkus, kyla keblumų suran-

dant visus žmones. Ne veltui

anksčiau žemę ūkininkas

palikdavo vyriausiam sūnui,

o kitiems vaikams išmokė-

davo dalis. Norime to ar ne,

greičiausiai ateityje teks at-

sisakyti bendraūkininkystės.

Kol kas nėra numatyta, kad

valstybė galėtų pasiimti ap-

leistą sklypą savo reikmėms.

Yra sakančių, kaip taip tu-

rėtų būti, tačiau sklypų per-

davimas valstybei – ne vienos

dienos reikalas. Pirmiausia

mėginsime keisti mokesčių

bazę.

Valstybinės žemės oﬁcialus

šeimininkas – Nacionalinė

žemės tarnyba. Jai vis pri-

menama, kad privaloma rasti

ūkininkų ar verslininkų, ku-

rie galėtų naudoti šią laisvą

valstybinę žemę, tačiau tai

padaryti sunku. Pavyzdžiui,

pietryčių Lietuvoje yra tokių

plotų, o ūkininkų, kurie no-

rėtų juos dirbti, nėra.

Aplink Vilnių, Kauną yra apleistų žemių

žiedų. Daug problemų kyla dėl sklypų,

esančių aplink Klaipėdą

Edvardas Raugalas

Gimė 1942 m. kovo 24 dieną

Užubalių kaime, Ukmergės

rajone.

1969–1973 m. buvo Brno

(Čekija) aukštosios techninės

mokyklos aspirantas.

1965–1968 m. dirbo tuometi-

niame Kauno politechnikume

dėstytoju.

1993–1996 m. buvo Žemės

tarnybos direktorius.

2009 m. tapo Lietuvos žemės

ūkio viceministru.

FAKTAI

NEDIRBAMA ŽEMĖ

• 2009–2010 m. Lietuvoje

buvo maždaug 400 tūkst.

ha dirvonuojančių plotų, tai

sudarė maždaug 10–15 proc.

visos dirbamos žemės.

• Analitikų vertinimu, ėmus

naudoti apleistas žemes, jos

kasmet galėtų papildomai at-

nešti 1,35 mlrd. litų pajamų.

• Daugiausia apleistų žemės

plotų yra aplink didžiuosius

miestus – Vilnių, Kauną, Klai-

pėdą.

• Didžiausia bauda, kuria

baudžiami dirvonuojančių

plotų nesutvarkantys savinin-

kai, siekia 500 litų.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ... 16 17

Commenti su questo manuale

Nessun commento

Elta DB151 Manuale Utente Pagina 5

Commenti su questo manuale

Prodotti e manuali riguardandi Ferri da stiro Elta DB151